Kokį kompiuterį rinktis žaidimams?
Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalima, nes kiek žmonių, tiek... poreikių. Štai namų šeimininkei pakaks ir 8 colių planšetinio kompiuterio visiems jos žaidimams, kai kurie rimti verslininkai pasitenkina ir paprastais žaidimais savo mobiliajame telefone. Aišku, yra ir rimtų žaidimų fanų – „geimerių“, kuriems reikalingas naujausias žaidimų kompiuteris. Bet jo kolegai toks pasirinkimas gali kelti juoką... Kodėl?
Visų pirma, žmonės turi skirtingus žaidimų poreikius. Vieniems pakanka nedidelių ir paprastų žaidimų, kitiems reikalinga įspūdingiausia 4K grafika ir super galingas kompiuteris.
Antra, skiriasi žmonių žaidimo įpročiai. Vieniems pakanka seno kompiuterio su Windows XP, kad galėtų pažaisti savo seną gerą Doom, tuo tarpu kiti turi žaisti per konsolę, Wii žaidalazde ar naudotis judesiais su Kinect priedu ant televizoriaus.
Trečia, kalbant tik apie kompiuterius žmonės atsižvelgia ir į kitus poreikius be žaidimų. Juk tas pats kompiuteris sėkmingai naudojamas darbui su grafika, dideliais duomenimis ir paprasčiausiam naršymui internete.
Grįžkime prie kompiuterių ir amžinos diskusijos
Viskas priklauso nuo poreikių ir įpročių.
Nešiojami kompiuteriai žaidimams paprastai būtent tai ir gali – yra nepavaldūs vienai vietai, jų nereikia pačiam „krapštyti“, be to atrodo jie tikrai pritrenkiamai. Bet...
Su tokiu kompiuteriu galite daryti viską – jį tobulinti iki begalybės, pirkti naujus įspūdingus korpusus ir t.t.
O ką mano ekspertai?
Daugelio nuomonė yra vienareikšmiška – kol kas savo galia ir galimybėmis stacionarūs žaidimų kompiuteriai yra nepralenkiami. Nešiojami kompiuteriai paprasčiausiai neturi tiek erdvės ir galimybių būti galingesni, patikimesni ir geresni. Priežasčių yra daug, bet išskiriamos dažniausiai šios trys:
Kodėl kompiuteriai vadinami žaidimų? Juk jie atrodo taip pat, kaip ir studijų ar pramogų kompiuteriai... Yra keletas kompiuterio detalių, kurios yra kiek kitokios, nei įprastai.
CPU yra kompiuterio smegenų galia, o GPU – vaizdo plokštės galimybės. Šie du rodikliai yra labai svarbūs. Norint, kad CPU būtų idealus, reikia rinktis naujausios kartos galingiausius procesorius. Jei tai Intel, tai greičiausiai bus i7 Core klasės. Tokie procesoriai į paprastus kompiuterius nemontuojami, nes nėra poreikio. Jie per daug galingi, todėl galia nebus išnaudojama už tokią kainą. Neefektyvu. GPU taip pat turi savo maksimalias ribas. nVidia žaidėjams rekomenduoja GeForce GTX 1080 grafikos kortą. Tai nėra pačios galingiausios vaizdo plokštės, nes dar daugiau galios eina į pramoninius kompiuterius. Tiesiog šis modelis yra parduodamas būtent žaidimų kompiuterių entuziastams. Tokios galiūnės jau montuojamos ir nešiojamuose žaidimų kompiuteriuose, pavyzdžiui Acer Predator 21 X (dar tik bus išleistas, be to jis lenktu ekranu!).
Tai vienas iš svarbiausių žaidimų kompiuterių elementų. Stacionariuose kompiuteriuose jų galima prisidėti nors ir 5, tačiau girdėsis jų triukšmas. Nešiojamuose kompiuteriuose jų mažiau, jie tylesni, bet jų ne visada pakanka atvėsinti vidaus elementams. Yra net bandymų aušinti vandeniu (Asus NB GX700VO turi specialų aušintuvą). Dažnai yra naudojami papildomi nešiojamų kompiuterių aušintuvai, kurie tinka visiems nešiojamiems, ne tik žaidimų.
Jei paprastas nešiojamas kompiuteris su 8 GB RAM yra laikomas pakankamai galingu, tai nešiojamas žaidimų kompiuteris su 32 RAM vis dar nusileidžia stacionariam žaidimų kompiuteriui, kur RAM galima dar padvigubinti ar patrigubinti. Čia prasideda „geimerių“ mechanikų rojus – eksperimentai su RAM ir kompiuterio galimybių ribų bandymai.
Be abejonės, tai tik SSD diskai. Mažiausiai 512 GB. Kai SSD taip greitai pinga, dabar už padorią kainą galima įsigyti ir 1 TB SSD. O tai žaidimams tikrai pakankamas kiekis. Stacionarūs kompiuteriai gali turėti tokius kelis SSD, tuo tarpu prie nešiojamų galima prijungti nešiojamą išorinį diską. Aišku, pasižiūrėjus į jungtis.
Dar viena detalė, kuri reikalauja itin didelės spartos, todėl ne visada USB 2.0 gelbsti. Reikalingas mažiausiai USB 3.0 kištukas, o pageidautina ir Thunderbolt jungtis, kurios duomenų perdavimo sparta yra greitesnė, nei USB. Svarbūs ir vaizdo prijungimo lizdai, nes prie kompiuterio gali būti jungiamas ne vienas ekranas. Artėja 4K raiškos era, tad su duomenų perdavimo spartos iššūkiais susiduria ir HDMI kabelių gamintojai, ieškodami optimaliausių sprendimų.
Jei norite įsigyti žaidimams skirtą kompiuterį, pasinaudokite šiais mūsų patarimais:
Sėkmės žaidžiant!